Taisyklė viena prekybos galimybėmis


Pagrindiniai PPO principai Santrauka PPO susitarimai apima platų daugiašalės prekybos sričių spektrą: žemės ūkį, tekstilę, telekomunikacijas, bankininkystę, intelektinę nuosavybę ir daugelį kitų. PPO reguliuoja apie 97 proc. Visos valstybės narės siekia pagrindinių PPO tikslų — šalinti kliūtis, trukdančias laisvai plėtoti prekybą ir sukurti efektyviai veikiantį prekybos ginčų sprendimo mechanizmą.

kibernetinės prekybos strategijos prekyba strategija

PPO vykdo funkcijas, kurios užtikrina laisvesnę prekybą, t. Praktikoje nusistovėję ir teisiškai įtvirtinti tokie pagrindiniai PPO veiklos principai: Didžiausio palankumo statuso arba nediskriminavimo principas. Kiekviena PPO šalis narė turi vienodai palankiai traktuoti kitų narių prekybos partnerius, prekes ir paslaugas, t. Didžiausio palankumo statusas netaikomas GATT nuostatas atitinkančioms muitų sąjungoms ir laisvosios prekybos zonoms bei besivystančioms šalims, tačiau tokios išimtys yra sureguliuotos ir taikomos pagal griežtas sąlygas.

Nacionalinio režimo principas.

bot for trading bitcoin fx fader parinktys

Prekės, patekusios į PPO narės rinką, turi būti traktuojamos ne mažiau palankiai, kaip lygiavertės vietos gamybos prekės ir paslaugos. Minėta sąlyga taikoma ir užsienio bei vidaus paslaugoms, prekių ženklams, autorių teisėms ir patentams.

ELP frakcijos nuomonė dėl tarptautinės prekybos | EPP Group in the European Parliament

Nacionalinės rinkos apsaugos principas. Nustatyta, kad dėl importo tarifų ir nacionalinės pramonės vystymosi interesų šalys gali nustatyti apsaugą, kurią realizuotų tik per muitų tarifus, o ne vidaus prekybos politikos priemones, į kurias įeina prekybos sistema renko kiekybiniai apribojimai kvotosstandartai ir kt.

Stabilios ir laisvos prekybos principas užtikrina, kad šalys narės taiko suderintus ir vienodus prekybos tarifus. Tarifai mažinami daugiašalių derybų metu ir negali būti padidinti.

Populiariausi

Stabilumas ir prekybos numatomumas skatina prekybą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą. Prekybos barjerų mažinimas yra viena iš akivaizdžiausių laisvos prekybos priemonių. Tokie barjerai apima muito mokesčius arba tarifus, tokius matus kaip importo draudimai ir kvotos.

Sąžiningos konkurencijos principas. Konkurencija pasaulinėje rinkoje turi vykti pagal sąžiningus, valstybių suderintus principus. Šis principas susijęs su subsidijų ir antidempingo priemonių naudojimu. Būtinumą reguliuoti daugiašalę prekybą lemia tai, kad gamybos subsidijavimas ir privilegijų suteikimas eksportuojamai produkcijai sukelia konkurencinę kovą pasaulinėje rinkoje. Tokių priemonių nustatymas vienoje šalyje iššaukia atsakomąją reakciją iš kitų šalių, kurios, jų manymu, patiria nuostolius.

Tai priveda prie abipusio kaltinimo nesąžininga konkurencija, kompensacinių priemonių įvedimo. Bendras kiekybinio importo ribojimo draudimas.

  • Pakuotojų prekybos galimybės
  • Bendrosios variklių akcijų pasirinkimo sandoriai
  • Kaip veikia ES prekybos politika?
  • Prekybos sistema parabolinis sar

Tokie ribojimai dažnai pasireiškia prekyboje žemės ūkio produktais, tekstile, plienu ir kai kuriomis kitomis prekėmis. Išimtys galimos siekiant apsaugoti mokėjimų balansą ir nukreipiant užsienio valiutos atsargų nutekėjimą, kurį iššaukia importuojamų prekių paklausa susijusi su vidaus gamybos padidėjimu. Galimų veiksmų esant ypatingiems atvejams principas.

Regioninių prekybinių susitarimų principas numato, kad grupė šalių gali susitarti panaikinti arba sumažinti tarpusavio santykių barjerus. Tai leidžiama kaip didžiausio palankumo statuso principo išimtis esant tam tikroms sąlygoms ir laikantis nustatytų elgesio kriterijų. Numatoma, kad regioninės prekybininkų grupės gali būti laikomos muitų sąjunga ar laisvoji prekybos zona.

ES prekybos politika: kaip tai veikia? | Naujienos | Europos Parlamentas

Tokiais atvejais muitai ir kiti prekybos barjerai tarp šalių, priklausančių tokiai taisyklė viena prekybos galimybėmis, turi būti panaikinti. Nuo m. Specialios nuostatos besivystančioms šalims numato paskatinimą suteikiant pagalbą besivystančioms šalims ir nustatant joms kur kas palankesnes veiksmų sąlygas tarptautinėje prekyboje, o taip pat atleidžia šias šalis nuo abipusių įsipareigojimų tarifų ar kitų prekybinių barjerų nustatymo ar sumažinimo.

Tokijo raundo metu buvo priimta Bendroji preferencijų sistema, kuri nustatė prekybinius režimus besivystančioms šalims. Turėtume atkreipti dėmesį dar į vieną principą, laikomą vienu pagrindinių verslo principų, t. Jis reikšmingas kalbant apie PPO šalių narių vykdomą tarptautinę prekybą.

akcijų pasirinkimo sandoriai suteikiantys uolą prekybos opcionais nepastovumas

Šalys narės prekiauja tarpusavyje pagal sudarytas tarptautinės prekybos taisykles, kurių dėka prekyba vyksta sparčiai ir šalys narės gauna siekiamą rezultatą. Vykstant pirkimo pardavimo procesui abi šalys suinteresuotos kuo greičiau ir palankesnėmis sąlygomis bei mažiausiomis sąnaudomis gauti prekę paslaugą.

PPO veikla yra nukreipta į šį procesą ir yra skirta kiek įmanoma geriau jį sureguliuoti. Šio principo laikymasis ypač svarbus PPO Ginčų sprendimo sistemos rėmuose, kai šalys narės siekia per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį išspręsti ginčą dėl tarptautinės prekybos taisyklių laikymosi ar taikymo.

Be to, nepaisant įvairių struktūrinių pasikeitimų bei iššūkių, susijusių prekybos apribojimų ir sankcijų taikymu nuo m. Rusijos Federacija išlieka ir viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos užsienio prekybos partnerių. Todėl, įvertinus šią aplinkybę, tradiciškai tiek politiniu, tiek praktiniu, tiek ir moksliniu lygmeniu visuomet didelis dėmesys buvo ir yra skiriamas ES ir jos valstybių narių ekonominių ir prekybinių santykių su Rusijos Federacija nagrinėjimui bei jų perspektyvoms.

Be to, yra būtinas tinkamas ir aiškus teisinis pagrindas PPO veiklai organizuoti, o apibendrinus aptartus aspektus matyti, kad PPO veiklos principai ir pagal juos veikiančios PPO teisės normos yra veiksnys, skatinantis tarptautinės prekybos facebook atlikėjo akcijų pasirinkimo sandoriai ir liberalizavimą.

Skaitant teisės aktą, akivaizdu, kad priemonė skirta prieš importuojamas prekes, arba prekes, kilusias iš aiškiai apibrėžtų valstybių. MFN ir nacionaliniu režimu nediskriminavimo principu prekiaudama su kitomis PPO narėmis, netaikys kiekybinių prekybos apribojimų, įšaldys importo muitų lygius ir vidaus paramos žemės ūkiui lygį, nebesubsidijuos žemės ūkio produktų eksporto.

Lietuvos derybininkams pastaruosius punktus suderinti su kai kuriomis PPO narėmis buvo sunkiausia. Stojimo į PPO procesas jau suteikė naudos šalies ekonomikai, paskatindamas Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus.

Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias, pavyzdžiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio.

Pradėjus taikyti nediskriminavimo principą Lietuvoje, pradėta stabilizuoti ekonominę aplinką ir padidintas ekonominės politikos skaidrumas.

Naudingos nuorodos

Narystė PPO turėtų padėti greičiau sukurti stabilią ir atvirą verslo aplinką, kadangi derybų metu Lietuvos institucijos įsipareigoja įšaldyti ir vėliau mažinti muitų apsaugos lygį ir vidaus paramą. Nors sunku tikėtis, kad tai smarkiai pakeistų esamą prekybos politiką, tačiau šie su naryste susiję įsipareigojimai yra svarbūs tuo, kad ateityje jie apribos galimybes didinti importo muitus, vykdyti diskriminacinę politiką netarifinėmis apsaugos priemonėmis ir mėginti reguliuoti prekybą.

Šaltiniai: Bieliauskienė, Inga. Mykolo Romerio universitetas. PPO ginčų sprendimas PPO ginčų sprendimo procedūros atsiradimo istorija ir teisiniai pagrindai PPO ginčų sprendimo procedūra atsirado ne iš karto, ji kilo iš ilgo ir sudėtingo proceso, prasidėjusio dar GATT veikimo pradžioje.

Sekite mus

Kol GATT buvo pasaulinis susitarimas, o ne organizacija, ginčų sprendimo instituto nebuvo galimybės įsteigti. Ginčo šalys dalyvaudavo darbo grupių susitikimuose, nors darbo efektyvumui tai nebuvo naudinga.

Todėl m. Peržiūrėjusi ginčą kolegija ruošdavo pranešimą, kuris vėliau buvo pateikiamas susitariančioms šalims apsvarstyti. To priežastis taisyklė viena prekybos galimybėmis Europos Ekonominės Bendrijos toliau — EEB vykdoma žemės ūkio politika ir preferenciniai prekybiniai susitarimai.

Kol besivystančios šalys kėlė išsivysčiusioms šalims politinius — prekybinius reikalavimus, pastarieji teikė pirmenybę peržiūrėti juos derybų metu ir neperkelti ginčų sprendimo į kolegijas.

Skundų kiekis, pateiktas kolegijų peržiūrai, buvo nedidelis. Tokijo raundo metu buvo priimtas Susitarimas dėl informavimo, konsultacijų, ginčų sprendimo ir priežiūros. Šis dokumentas išsprendė daugelį klausimų, liečiančių GATT ginčų sprendimo procedūrą. Po Tokijo raundo peržiūrimų skundų skaičius išaugo, tačiau tai toli gražu nerodė efektyvesnio ginčų sprendimo mechanizmo veikimo. Ginčų sprendimo procedūra GATT vis dar turėjo daug trūkumų.

Svarbiausi jų buvo: 1 kolegijų rekomendacijų patvirtinimui buvo būtinas visų susitariančių šalių konsensusas, o tai leido pralaimėjusiai bylą pusei užblokuoti pranešimą teigiamo konsensuso taisyklė ; 2 sutartys ir kodeksai, dvejetainio pasirinkimo akademija buvo priimti GATT rėmuose, numatė skirtingas ginčų nagrinėjimo procedūras, kas lėmė procedūrų skirtingumą ir neaiškumą; 3 taisyklė viena prekybos galimybėmis numatytas laikotarpis, per kurį turi būti sudaroma kolegija ir atliekama skundų peržiūra, tai lėmė ilgus nagrinėjimo terminus.

Tokie ir kiti trūkumai rodė, kad GATT ginčų nagrinėjimo procedūra nepakankamai efektyvi, negali už tikrinti PPO principų laikymosi ir turi būti iš pagrindų peržiūrėta.

Kol kolegijų pranešimai buvo skirti atskiroms bylos aplinkybėms, jie neturėjo ryšio su kitais ginčais. Svarbu turėti omenyje, kad GATT ginčų sprendimo procedūra išlaikė daug išbandymų tik dėka diplomatiškų procedūrų.

Jei GATT sistema būtų mažiau lanksti, daugelis valstybių būtų išstojusios iš šio susitarimo.

cara daftar di dvejetainiai variantai dvejetainio pasirinkimo automatinės prekybos programinė įranga

Ministrų deklaracijoje, priimtoje Punta del Este m. Priėmus šiuos ir kartu taikant pagrindinius PPO veiklos principus, GATT ginčų sprendimo procedūra Urugvajaus raundo metu buvo tobulinama ir įtvirtinta Susitarime dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų taisyklė viena prekybos galimybėmis toliau — Susitarimaskurį sudaro 27 dalys ir 4 priedai. Susitarimo 3 str.

GST turi jurisdikciją visuose ginčuose, kylančiuose iš didžiosios daugumos PPO susitarimų, kurie išvardyti Susitarimo 1 priede. Įtvirtinus GST jurisdikciją teisės normose, ginčų peržiūra tapo teisiškai nuoseklesne ir nuspėjama. Bendru GST veiklos principu yra nuostata, kad taisyklės ir procedūros, įtvirtintos Susitarime, taikomos daugumai ginčų, kylančių iš PPO susitarimų, išskyrus susitarimus su ribotu ratu dalyvių, t.

Susitarimo 2 priedas numato sąrašą susitarimų, kuriems taikomos specialios arba papildomos ginčų nagrinėjimo taisyklės ir procedūros. Specialios taisyklės taikomos ginčų peržiūrėjimui, kai ginčas kyla dėl Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių taisyklių, Susitarimo dėl techninių prekybos barjerų, Susitarimo dėl GATT VI str. Susitarime įtvirtinta diferencijavimo ir taisyklė viena prekybos galimybėmis ginčų peržiūrėjimo koncepcija, kai viena iš ginčo šalių yra besivystanti šalis.

Toks požiūris sąlygotas tuo, kad Urugvajaus raundo metu išsivysčiusioms šalims buvo būtina besivystančių šalių parama, kad pastarosios sutiktų pritarti bendram susitarimų paketui. Buvo būtina parodyti, kad PPO yra organizacija, atsižvelgianti į besivystančių šalių interesus ir poreikius, todėl Susitarimo 3. Taip pat numatoma, kad tokiais atvejais, kai ginčo šalis yra besivystanti šalis, vienas iš kolegijos narių turi būti besivystančios šalies atstovas.

Visose ginčo nagrinėjimo stadijose dalyvaujant besivystančioms šalims, turi būti ypač atsižvelgiama į jų nuomonę. Išsivysčiusios valstybės turėtų susilaikyti nuo procedūros prieš besivystančias šalis inicijavimo, taip pat dėl nuolaidų ir kitų įsipareigojimų, suteiktų pagal PPO susitarimus, sustabdymo. Taip palaipsniui buvo pereita nuo kelių, ginčų sprendimą reguliavusių GATT straipsnių, prie sistemos teisės normų, įtvirtintų Susitarime dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą, ir sudariusių sąlygas aiškiam, numanomam ir rezultatyviam ginčų nagrinėjimui bei užtikrinančių PPO veiklos principų laikymąsi.

PPO Ginčų sprendimo sistemos struktūra PPO Ginčų sprendimo sistemos tikslas yra abiems ginčo pusėms priimtinas ir sutarčių nuostatas atitinkantis sprendimas. Susitarime įtvirtinta, kad Ginčų sprendimo sistemą sudaro Ginčų sprendimo taryba, kolegijos, Apeliacinis komitetas, sekretoriatas ir arbitražas.

Ji administruoja ginčų sprendimo taisykles ir tvarką, konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, esančias atitinkamose PPO sutartyse.

  1. Kačių akcijų pasirinkimo sandoriai
  2. Dalintis "LinkedIn" ES — laisvos ir sąžiningos pasaulio prekybos lyderė.
  3. Robotų prekybos sistemų apžvalga
  4. Pagrindinė prekybos strategija

GST turi įgaliojimus sudaryti kolegijas, tvirtinti arba atmesti jų arba Apeliacinio komiteto pranešimus, leisti sustabdyti nuolaidų ir kitokių įsipareigojimų, prisiimtų pagal atitinkamas PPO sutartis, taikymą, turi teisę konsensuso būdu priimti sprendimus, informuoti PPO tarybas ir komitetus bitcoin login wallet nagrinėjamų ginčų eigą ir prižiūrėti priimtų rekomendacijų bei sprendimų įgyvendinimą.

Taryba susirenka tada, kai mano esant reikalinga. Kolegija padeda GST atlikti savo funkcijas, objektyviai įvertinti svarstomą atvejį, su juo susijusius faktus, nustato kiek tam atvejui pritaikomos atitinkamos PPO sutartys, renka ir sistemina duomenis, padėsiančius teikiant rekomendacijas ar priimant sprendimus, reguliariai konsultuojasi su ginčo šalimis ir suteikia galimybę rasti šalims priimtiną sprendimą.

„Paramos verslo plėtrai kaime galimybės“

Kolegijos nariai yra kvalifikuoti asmenys, taip pat asmenys, kurie dirbo su aptariamu atveju arba pateikė jį kolegijai, atstovavo šaliai narei arba GATT susitariančiajai šaliai, arba atstovavo kurios nors iš PPO sutarčių ar jų pirmtakių taryboms, ar komitetams, arba dirbo Sekretoriate, dėstė arba publikavo tarptautinės prekybos teisės ar prekybos politikos sferose, arba buvo šalių narių aukšto rango prekybos politikos pareigūnai. Sekretoriatas išleidžia tokių asmenų sąrašą, iš kurio galima atrinkti kolegijos narius.

Kolegiją sudaro trys nariai, šalys gali susitarti, kad ją sudarys ir penki nariai. Kolegijos nariai atlieka pareigas kaip privatūs asmenys, šalys narės negali jiems duoti taisyklė viena prekybos galimybėmis dėl svarstomų klausimų ar kitaip daryti įtaką jų sprendimams. Kolegija sudaroma, kai tarp šalių narių vyksta konsultacijos, tašiau ginčo nepavyksta išspręsti per 60 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos arba per 60 dienų laikotarpį, jei matoma, kad konsultacijomis ginčo išspręsti nepavyks.

Susitarime numatyta, kad neatidėliotinais atvejais, pvz. Dėl kelių tokių pačių ar panašių ginčų gali būti nuspręsta sudaryti vieną kolegiją.

  • Prekybos kambario signalai
  • Pajamų gamybos galimybių strategijos
  • Prekybos centrai jau rengia taisykles dėl stovėjimo vietų: parduotuvės pristato, kaip organizuos judėjimą atnaujinta
  • Iq parinkties naršyklės prekyba

Vėliausiai kolegija gali būti sudaryta GST posėdyje, vykstančiame po posėdžio, kuriame besiskundžianti šalis pateikė prašymą, išskyrus tuos atvejus, kai GST posėdyje nusprendė nesudaryti kolegijos. Prašymas pateikiamas raštu, jame nurodoma, ar vyko konsultacijos, ar nustatytos priemonės, dėl kurių kilo taisyklė viena prekybos galimybėmis, ir ginčo teisinis pagrindas.

Sekretoriatas, be kitų PPO sistemoje atliekamų funkcijų, yra atsakingas už pagalbą kolegijoms, ypač juridiniais, istoriniais ir procedūriniais klausimais, taip pat už techninę ir kanceliarinę pagalbą, organizuoja suinteresuotoms šalims narėms specialius mokymo kursus apie ginčų nagrinėjimo tvarką ir praktiką.

Sekretoriatui gali prireikti teikti papildomą teisinę pagalbą besivystančioms šalims narėms. Tokiu atveju Sekretoriatas pasirūpina, kad kiekvienai besivystančiai šaliai narei pateikus prašymą būtų prieinamas kvalifikuotas teisininkas iš PPO Techninio bendradarbiavimo tarnybos. Apeliacinis komitetas buvo sukurtas Urugvajaus raundo metu.

Jis svarsto apeliacijas, kurios buvo pateiktos dėl kolegijos nagrinėtų ginčų. Apeliacinį komitetą sudaro ir jo narius skiria GST. Jį sudaro septyni nariai, iš kurių trys dirba kurio nors ginčo nagrinėjime.

PPO paskaitos | Dr. Rimantas Daujotas

Apeliacinio komiteto nariai turi turėti didelės patirties teisės, tarptautinės prekybos, atitinkamų PPO sutarčių srityse. Apeliacinio komiteto sudėtis turi atspindėti PPO narių sudėtį. Nariai skiriami 4 metų kadencijai ir gali būti paskirti pakartotinai dar vienąkart.

Jie neturi teisės dalyvauti ginčuose, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygoti interesų konfliktą. Siekiant teisės praktikos nuoseklumo, Apeliacinio komiteto nariai, kurie peržiūri konkretų ginčą, iki galutinio pranešimo parengimo veda neformalią konsultaciją su kitais Apeliacinio komiteto nariais.

Arbitražas yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas ir gali padėti išspręsti tam tikrus ginčus dėl dalykų, kurie abiejų šalių aiškiai apibrėžti. Arbitras — individualus asmuo ar asmenų grupė, arba pirminės kolegijos nariai, kai jie atlieka arbitro pareigas.

PPO ginčų sprendimo sistemos struktūra pasižymi išbaigtumu ir PPO taisyklė viena prekybos galimybėmis narės, pasinaudojusios taisyklė viena prekybos galimybėmis nagrinėjimo procesu, turi galimybę teisiškai įtvirtintų procedūrų dėka išspręsti ginčus dėl galimo PPO susitarimuose įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo arba kitokių veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių PPO veiklos principus.

PPO ginčų nagrinėjimo procesas Ginčų sprendimo procedūra gali būti inicijuota tokiu atveju, jei paduodanti skundą valstybė parodo, kad privilegijos, tiesiogiai ar netiesiogiai išplaukiančios iš atitinkamo susitarimo, anuliuojamos arba sumažinamos, arba pasiekimas kokio nors tikslo pagal atitinkamą susitarimą yra apsunkinamas, t. Privilegijų anuliavimo ar sumažinimo koncepcijos pagrindas yra idėja palaikyti teisių ir pareigų pusiausvyrą tarp PPO narių. Ši koncepcija pagal savo kilmę unikali ir atspindi PPO Ginčų sprendimo sistemos tikslų pradą — rūpintis nuolaidų pusiausvyros palaikymu.

Susitarimas dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą, apjungia praktiškai visas žinomas priemones, skirtas tarptautinių ginčų reguliavimui, pvz. GST veikla nukreipta į šalių pozicijų mažinimą ir raginimą spręsti ginčytiną situaciją, kylančią iš susitarimų.

PPO paskaitos

Būtent su tuo susijęs faktas, kad GST neturi įgaliojimų įvesti sankcijas į valstybių, nevykdančių priimtų susitarimų, santykius. Atsakomosios priemonės, kurios neturi baudžiamumo savybės, gali būti įvedamos tik valstybėms, padavusioms pareiškimą ir tokios sankcijos bet kokiu momentu gali būti nuimtos. Šis mechanizmas atspindi ypatingus tarpvalstybinius prekybinius santykius. Ginčų sprendimo sistemoje peržiūrimų ginčų terminai numatyti Susitarime ir yra pakankamai subalansuoti.

Kolegija peržiūri ginčą per 6 — 9 mėnesius nuo ginčo inicijavimo momento, o GST, pagal kolegijos pateiktas rekomendacijas dėl nagrinėjamo ginčo, priima sprendimą ne vėliau kaip per 1 metus nuo kolegijos sudarymo momento. Apeliaciniai pareiškimai peržiūrimi per 2 — 3 mėnesius nuo kolegijos pranešimo išplatinimo. Vadinasi, bendras teisės normose nustatytas ginčo nagrinėjimo terminas jei buvo pateiktas apeliacinis skundas nesiekia pusantrų metų.

Ginčų sprendimo procedūra susideda iš komplekso diplomatinių, arbitražinių ir teisinių būdų ginčams išspręsti. Susitarime nėra numatyta tokių terminų kaip ieškovas ir atsakovas, kurie, kalbant apie Ginčų sprendimo sistemos bylas, vartojami, tačiau kitokia, nei mums įprasta, reikšme, kas leidžia teigti, jog GST nėra teisminė instancija.