Slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija.


Lina Spirgienė Odeta Vitkūnienė Atsa kin g oji re d akt orė T echnin is re d akt oriu s Loreta Gudelienė-Gudelevičienė Arūnas Stašaitis Knyga iliustruota nuotraukomis, gautomis iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto, Klaipėdos universiteto Medicinos fakulteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos, Lietuvos akušerių sąjungos, Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto, Vilniaus universiteto archyvų.

Senoji slauga Medicinos seserų rengimas ir praktika Slaugytojų rengimas kolegijose ir universitetuose Slaugos specialistų profesinės organizacijos Periodiniai leidiniai slaugytojams Ateities perspektyva Didžiuojuosi, kad pritariant Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijai, draugijoms, universitetams ir kolegijoms, slaugos mokslo ir praktikos profesoriams bei kitiems specialistams, mums suteikta privilegija parašyti Lietuvos slaugos istoriją.

Slaugytojai — ypatinga Lietuvoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus ir visame pasaulyje medicinos specia- kavalierius, nusipelnęs Lietuvos listų grupė, kuri nuo amžių iki dabar sveikatos apsaugos darbuotojas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos yra artimiausia pacientui, jo dvasinei, specialistų kompetencijų centro sielos ir kūno visumai.

Tai pasišventę, direktorius Juozas Ruolia turintys pašaukimo moterys ir vyrai, vykdantys asmens ir visuomenės narių sveikatos saugą ir negalių kamuojamų žmonių slaugą. Dešimtmečius su tūkstančiais slaugytojų buvau mokymo, darbo ir profesijos tobulinimo tėkmėje.

slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija kaip apskaičiuoti delta akcijų pasirinkimo sandorius

Mačiau jų džiaugsmą ir jaudulį profesinių žinių šventėse, kalbose, kasdieniniame darbe. Teko daug bendrauti su šiuolaikinės slaugos lyderiais, taip pat su garbiais gydytojais, kurie suprato ir plėtojo ligų profilaktiką, slaugos ir žmogaus, kaip dvasinės esybės, sintezę.

Tikiu, kad Lietuvos visuomenė ir ateityje gerbs bei rems šią medicininės visuomenės profesinę grupę, kurios šiltų rankų, sveikatos energiją teikiančio žvilgsnio visada reikės ir būsimų kartų žmonėms.

Dėkoju visiems, sunešusiems po kruopelytę Lietuvos slaugos istoriją. Ačiū Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanui Raimundui Čepukui, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanei Birutei Gostevičienei, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanui Juliui Dovydaičiui ir prodekanei Eglei Stasiūnaitienei, Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanei Gintai Gerikaitei, Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanei Ingridai Kupčiūnaitei, Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetų esamiems ir buvusiems dekanams, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentei Danutei Margelienei, Lietuvos slaugytojų asociacijos prezidentei Daivai Zagurskienei, Lietuvos akušerių sąjungos prezidentams, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus darbuotojams.

Dėkoju tiems, kurie leido naudotis savo rašytiniais moksliniais darbais. Dėkoju Vytautui Siudikui už patarimus ir gerą žodį.

slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija opcionų prekyba su indijos pavyzdžiais

Įvairiais istorijos tarpsniais slauga ir medicinos mokslas plėtojosi kartu. Ilgainiui slauga išsirutuliojo į profesinę veiklą ir galiausiai tapo savarankiška profesija.

Pacientų su tracheostoma slauga

Iki šiol su mūsų šalies slaugos raida galėjome susipažinti skaitydami tik pavienius nedidelius tekstus. Jiems stigo visumos ir nuoseklios istorinių įvykių tėkmės. Olga Riklikienė Tad natūraliai radosi noras ir poreikis turėti išsamų, įvairias slaugos profesijos sudėtines dalis sujungiantį leidinį. Apybraižos turiniu siekta atspindėti ryškiausius pastarojo šimtmečio slaugos slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija raidos aspektus. Senas slaugytojo profesijos ištakas pagrindžia gausus bibliografijos šaltinių lietuvių kalba sąrašas, pirmą kartą taip išsamiai surinktas ir suteikiantis papildomos vertės leidiniui.

Leidinio patrauk- lumą didina išskirtinės nuotraukos, autentiškai perteikiančios konkretaus laikotarpio realijas ir dvasią. Džiugu, kad leidinio sumanytojams ir rengėjams pavyko šios idėjos realizavimui sutelkti svarbiausius žmones, kuriančius, plėtojančius ir puoselėjančius slaugytojo profesiją Lietuvoje.

Autorių kolektyvai iš kolegijų, universitetų, profesinių draugijų, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, Sveikatos apsaugos ministerijos savarankiškai rengė medžiagą, atskleisdami, jų nuožiūra, svarbiausius slaugytojų rengimo ir praktikos, slaugos mokslo, slaugos politikos įvykius.

Siekiant įtvirtinti požiūrį, kad ateitis priklauso jaunimui, buvo suteikta galimybė slaugos studentams — būsimiems slaugytojams — pateikti savo lūkesčius ir mintis apie pasirinktą profesiją. Esu dėkinga visiems ir dvejetainis variantas apakah penipuan, geranoriškai palaikiusiam šį kilnų ir slaugos profesijai reikšmingą sumanymą, pasidalijusiam savo patirtimi, konsultavusiam ir patarusiam.

Nuoširdžiai dėkoju vyresniosios kartos slaugytojoms už prekyba dvejetainiu pasirinkimo sandoriu jų liudijimus. Tikėtina, kad leidiniu susidomės ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, taip pat — pacientai bei visi, neabejingi slaugytojo profesijai ir norintys geriau ją pažinti.

Kartu viliuosi tolerancijos ir atlaidumo už galimai pasitaikiusius riktus ar netikslumus, kurių galbūt nepavyko išvengti. Sudarytoja Prof. Knygoje aprašytos slaugos politikos gairės, savo mintis ir lūkesčius apie pasirinktą profesiją išsakė slaugos studentai. Nors slaugos istorijos Lietuvoje klausimais buvo apgintos kelios disertacijos, paskelbti Doc.

Vytautas Siudikas straipsniai ir išleista keletas knygų, tačiau leidinio, kuriame būtų išsamiai nušviesta slaugos raida Lietuvoje, neturime. Tiesa, ji gimininga gydytojo profesijai, bet tai nekliudo jai [būti] atskirai, savai profesijai. Gailestingoji sesuo,Nr. Įdomu, kas ir kokiomis aplinkybėmis kūrė slaugymo tradicijas, profesinę slaugos etiką, kokius reikalavimus visuomenė kėlė slaugytojams praeityje ir kelia dabar, kaip keičiasi slaugytojo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje?

Slaugytojo slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija vartojimas grindžiamas ilgamete tradicija, o slaugos istorijos studijavimas atskleidžia sampratos apie slaugą kaitą — nuo slaugos, kaip mėgėjiškos veiklos, iki valstybės reglamentuojamos profesijos.

Dar iki krikščionybės atsiradimo veikė prieglaudos namai keliautojams ir seniems žmonėms, vadinamieji Dievo viešbučiai. Kas įkūrė pirmąją ligoninę, nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad tai padarė šv. Bazilijus iš Cezarėjos apie  m.

slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija pasirinkimo sandorių kriptovaliuta

Slauga egzistavo kartu su priežiūra, ypač imta rūpintis ligoniais ir neįgaliaisiais, vargšai ir našlaičiai buvo slaugomi jų pačių arba specialios paskirties namuose. Slaugant ligonius ir žmones su negalia, įžvelgiamos pastangos tenkinti ne tik fizinius, slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija ir psichologinius bei socialinius poreikius. Pasirengimas slaugai buvo formalus neesminis ir trumpas: mokinys mokydavosi stebėdamas ir praktikuodamas, kol įgydavo reikiamų įgūdžių. Ši slaugos sistema gyvavo beveik iki metų, kol įstatymiškai buvo įteisinta Europos medicinos sistema ir su ja susijęs mokymas.

XIX amžiaus pabaigoje daugelis mokslo laimėjimų turėjo įtakos ir medicinos praktikai. Antroji slaugos sistema pamažu perėjo į trečiąją, t. Šiuo laikotarpiu plg prekybos sistema tapo pagrindine sveikatos priežiūros institucija, o slaugytojas — gydytojo padėjėju.

Medicinos mokslas ir praktika vyravo ne tik slaugoje, bet ir sveikatos priežiūroje. Sveikatos priežiūros vystymasis Europoje vyko skirtingai, o slaugos istorijai ir plėtrai įtakos turėjo daug veiksnių. Vienas iš jų — religinės pažiūros, susijusios su tikėjimu negyvais objektais burtaisstebuklingos jėgos baime, protėvių garbinimu ir tikėjimu dvasiomis bei dievais, kurie savo rankose laiko žmonių likimą.

Negaluojantys žmonės šaukėsi pagalbos iš išorės, todėl ilgainiui atsirado vadinamoji stebuklų praktika, gydymas vaistažolėmis ir kitais būdais.

slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija verta prekybos opcionais

Vėliau dvasininkai tapo dvasininkais-gydytojais, o religinių ordinų vienuoliai gydė vaistažolėmis ir prižiūrėjo ligonius.

Praktinės medicinos šaknys glūdi tikėjime, kad magija gali apsaugoti nuo ligų. Buvo sukurta ritualų, gydymas grindžiamas tam laikui būdingomis religinėmis pažiūromis. Sergantys žmonės ėjo arba buvo vedami į dievų garbinimo vietas, kad dvasininkai pasimelstų už jų išgijimą.

Ilgainiui tose vietose imta statyti šventyklas. Daugelis ligonių likdavo jose, kad dvasininkai-gydytojai juos gydytų, o patarnautojai padėdavo rūpintis ligoniais.

Pirmieji slaugytojai buvo šeimos nariai ir liaudies gydytojai, kurie buvo arčiausiai ligonio, egzistavo stiprus psichologinis poreikis rūpintis silp- nesniu, kenčiančiu arba bejėgiu žmogumi.

  • Praktiškai daugeliu atvejų pirminis hipotirozė.
  • Тебе повезло - всего лишь сильный ушиб, а не перелом.
  • Проснувшись, Макс обнаружил, что остался .
  • Она стерла ваткой пару капель крови и уложила шприц в коробочку.

Reikšmingas postūmis slaugos raidoje, turėjęs didžiulės įtakos sveikatos priežiūrai, įvyko ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu. Tarnavimas žmogui — tarnavimas dievui: hebrajai garbino tik vieną dievą, o jų aukštieji dvasininkai-gydytojai savo praktiką grindė Mozės kodeksu, kurį sudarė taisyklių rinkinys, kaip apsisaugoti nuo ligų ir sveikai gyventi.

Jame buvo minimi asmens higienos klausimai, higiena gimdymo metu, gyvulių skerdimas maistui, užkrečiamųjų ligų kontrolė — diagnozavimas, ligonio atskyrimas izoliavimaskarantinas, dezinfekcija. Hipokratas, žinomas kaip medicinos tėvas, priklauso Asklepiadų šeimai, kurių nariai, dvasininkų vyresnieji, manoma, skleidė medicinos mokslą.

Hipokrato priesaika, icap fx parinktys medicinos etikos pavyzdys, naudojama iki šių dienų. Ji aiškiai liudija medicinos ir religijos ryšį.

slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija dvejetainių parinkčių klausimai

Slauga savarankiška tapo ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu. Šį pasiaukojamą darbą dirbo vienuolės ir kaimo močiutės. Naujųjų amžių pradžioje šv. Vincento Pauliečio — iniciatyva buvo įsteigta Gailestingųjų seserų draugija.

Prasidėjo naujas laisvai organizuotos labdarybės, globos ir ligonių slaugos laikotarpis Lietuvoje. Net mažosios parapijos stengėsi turėti šv.

Vincento Pauliečio daugijos skyrius ir steigti globos namus.

Mokslo kryptys

XIX amžiuje, suklestėjus pramonei ir prekybai, ėmus plėstis miestams, pakito ir žmonių globos bei slaugos poreikiai. Seneliams ir žmonėms su negalia buvo steigiamos prieglaudos.

Vyskupas Kazimieras Paltarokas — skatino dvasininkus steigti labdaros organiza- Jomis [slaugytojomis] galėtų slaugos etapai kaip klinikinio mokymo strategija sveikos, stiprios merginos ar našlės, 25—35 metų amžiaus.

Jis tikino, kad Lietuvai labai reikalingos išsilavinusios slaugytojos. Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus — paskatinti, Kretingos parapijoje į slaugos darbą įsitraukė šv.

Darbų pavyzdžiai

Pranciškaus vienuolyno vienuoliai. Jie lankydavo ligonius bg akcijų pasirinkimo sandoriai, juos slaugydavo, šelpdavo. Su aktyvia Bažnyčios, vienuolių veiklos raida buvo glaudžiai susijusi ir medicinos raida: mokyklų steigimu Lietuvoje rūpinosi vienuoliai dominikonai, pijorai, jėzuitai. Daugiau nei du šimtus metų jie vykdė Lietuvoje didžiulę švietimo programą, steigdami kolegijas Vilniuje, Gardine, Nesvyžiuje, Pašiaušėje.

Jėzuitai buvo aukštojo mokslo puoselėtojai. Jų pastangomis metais įsteigta aukštoji mokykla — Vilniaus jėzuitų akademija, kurioje metais atidarytas Medicinos fakultetas. Tai akušerijos mokykla, — metais veikusi Vilniaus universitete, ir akušerių kursai Gardine. Atkreiptinas dėmesys, kad slauga kaip profesija pasaulyje labiau imta domėtis metais Londone įkūrus Tarptautinę slaugytojų tarybą TST.

Tai viena seniausių ir didžiausių slaugos organizacijų, kurios tikslas — gerinti sveikatos priežiūrą, tobulinti slaugos kokybę ir slaugytojų ekonomines bei darbo sąlygas. Slaugos raidos istorija taip pat paženklinta ir aktyviu profesinių organizacijų kūrimusi. Vienas svarbiausių draugijos uždavinių buvo gailestingųjų seserų ir sanitarų rengimas, profesinės kvalifikacijos ir meistriškumo tobulinimas. Šiai organizacijai metais suteiktas imperatorienės Marijos vardas.

Svarbiausias Gailestingųjų seserų organizacijos tikslas buvo rengti kvalifikuotus slaugytojus ligoniams ir sužeistųjų priežiūrai kariuomenėje, karo ligoninėse, kitose karo medicinos įstaigose. Gailestingosios seserys teikė pagalbą ne tik karo, bet ir civilinėse ligoninėse, kitose medicinos įstaigose, privatiems asmenims.

Gailestingųjų seserų darbo sąlygos visose ligoninėse buvo maždaug vienodos: gailestingosios seserys dirbo po 9—12 valandų per pamainą, dar kas 3—6 paras priklausė nuo seserų skaičiaus budėdavo.

Po budėjimo laisvų dienų nebuvo skiriama. Savivaldybės gydymo įstaigų seserys dirbo ambulatorijose bei sveikatos priežiūros punktuose po 6—8 valandas per dieną.

Nereikėjo budėti naktimis ir dirbti šventadieniais. Raudonojo Kryžiaus gailestingosios seserys materialiai buvo aprūpintos geriausiai: gyveno atskiruose kambariuose, gerai maitinosi, tačiau algos buvo kur kas mažesnės. Geriausiai mokama visgi buvo karo ligoninėse dirbančioms gailestingosioms seserims, kurioms mokėjo pagal VII kategoriją iš viso buvo IX kategorijost.

Dar gaudavo 60 litų maistui bei mokesčiui už butą, nes bendrabutis prie karo ligoninės buvo nedidelis, todėl dauguma seserų nuomojo kambarius mieste.

  • Она улыбнулась воображаемой картине.
  • Спросила .
  • Их так .
  • Я хочу, чтобы ты немедленно зарегистрировала наш брак.

Privačios įstaigos algą mokėjo pagal susitarimą. Blogiausia padėtis buvo valstybinėse ligoninėse: čia gailestingosioms seserims mokėdavo tik pagal V kategoriją, kambarių prie ligoninės nebuvo, išmokėdavo 10 proc. Kauno miesto savivaldybė gailestingosioms seserims mokėdavo — litų. Nepaisant nelengvų darbo sąlygų, gailestingosios seserys buvo išsilavinusios ir pripažintos.

Bendras apibūdinimas: Studijų programos tikslas -ai : Parengti bendrosios praktikos slaugytoją, gebantį įvairių lygių asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose, sanatorijose ir ligonio namuose integralioji slauga visuose slaugos proceso etapuose slaugyti įvairaus amžiaus sveiką ar sergantį asmenį, šeimą ir bendruomenę, demonstruoti kritinį mąstymą, socialinį atsakingumą, savarankiškumą, gebėjimą dirbti komandoje, holistinį požiūrį, mokslu pagrįstą praktinę veiklą.

Jų mokymo programą sudarė dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinę programos dalį metais sudarė šios disciplinos: anatomija, fiziologija, higiena, farmacija, farmakologija, bendroji patologija, specialioji terapija, vidaus ligos, chirurgija, ausų ir akių ligos, užkrečiamosios ligos, vaikų ligos, ligonių slauga, pirmoji pagalba nelaimingų atsitikimų metu, masažas bei religijos pagrindai.

Paskaitos, išskyrus poilsio ir švenčių dienas, vyko po dvi valandas po pietų. Praktika vyko ryte ir vakare gydytojų vizitavimo valandomis. Slaugos praktika buvo atliekama Karo, Savičiaus, rečiau — šv. Jokūbo — ligoninėse. Nuo metų gailestingosios seserys Vilniuje turėjo nuosavą darbo ir mokymo bazę — Vaikų chirurgijos ligoninę su ambulatorija Antakalnyje.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gailestingosios seserys buvo gavusios gretimą sklypą, kuriame planuota statyti terapinio ir chirurginio profilio ligoninę suaugusiesiems. XX amžiaus pradžioje Vilniuje atsirado privačių slaugos mokyklų. Paminėtina garsaus gydytojo G. Romo masažuotojų mokykla.

Joje buvo numatytos 55 valstybės išlaikomos vietos ir kasmet buvo priimama iki 20 asmenų. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje veikė keletas mokyklų ir institucijų, parengusių ne vieną šimtą kvalifikuotų slaugos specialistų — akušerių, felčerių, gailestingųjų seserų ir sanitarų.