Salis sistemos prekyba, Skaidrinama elektroninė prekyba iš trečiųjų šalių


Verslo atstovai pristatė savo atlikto tyrimo rezultatus apie elektroninės prekybos būdu Lietuvos vartotojų įsigyjamų prekių iš trečiųjų šalių vertę bei nuostolius, kuriuos dėl piktnaudžiavimų galiojančia tvarka patiria Lietuvos prekybininkai, neapskaitytos ekonomikos mastą bei į valstybės biudžetą galimai nesumokamą mokesčių dalį, ir pasiūlė priemones, kurios galėtų geriau užtikrinti nacionalinio verslo, valstybės ir vartotojų interesų apsaugą.

yra dvejetainiai opcionai pelnas apmokestinamas uk

Dėl technologijų plėtros ir globalizacijos procesų vykstančios sparčios salis sistemos prekyba neišvengiamos elektroninės prekybos plėtros būtina užkardyti neapskaitytos ekonomikos prielaidas ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje veikiantiems subjektams. Tai visų pirma susiję su ES mastu galiojančiomis lengvatomis, pagal kurias importuojamos mažavertės prekės per pašto siuntas iki 22 eurų, šiuo metu nėra apmokestinamos PVM.

Pagal tyrimo duomenis, per m.

java automatizuota prekybos sistema

Vidutiniškai vieno pirkinio krepšelis sudarė apie 67 eurų, o vidutinės išlaidos per metus — eurų. Nepaisant to, jau dabar VMI ir Muitinė piktnaudžiavimams elektroninės prekybos srityje išaiškinimą yra nusistačiusios prioritetinėmis darbo sritimis ir deda visas pastangas neigiamoms pasekmėms sumažinti.

pagrindinės strategijos

Problemą didžiąja dalimi spręs naujoji ES direktyva. Nuo m.

prekybos strategijos įrankis

Siekiant supaprastinimo, PVM už siuntas, kurių vertė neviršija eurų pardavimo metu rinks trečiųjų valstybių pardavėjai, jeigu pasirinks taikyti taip vadinamą Importuojamų prekių schemą jie vieno langelio principu galės deklaruoti ir sumokėti PVM už tokias siuntas per vieną ES valstybę, kurioje registruosis. Kokybiškai keisis ir rizikos valdymo modelis — siuntų informacija ir vertės bus kaupiamos centralizuotai, skaitmeniniame formate, kas leis, greta kitų funkcionalumų, lyginti siuntų vertes atitinkamoje prekių kategorijoje ir efektyviai nustatyti piktnaudžiavimo atvejus.

Be to, dar šiais metais turėtų būti priimta ir kita ES iniciatyva, kuri salis sistemos prekyba ES veikiančių elektroninių prekybos ir paslaugų teikimo platformų valdytojus teikti informaciją apie jų paslaugomis besinaudojančių verslininkų pajamas. Informacijos mainai vyks tarp visų ES valstybių mokesčių administracijų. Tokiu būdu, įgyvendinus tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmą, nesąžiningas verslas, veikiantis per užsienio platformas kaip per priemonę mokesčiams išvengti, praras bet kokį konkurencinį pranašumą sąžiningo verslo atžvilgiu.

Vykdant šį  mechanizmą, bet kurioje į JTBKK Konvencijos 1 priedą įrašytoje šalyje, tarp kurių yra ir Lietuva, gali būti vykdomi projektai, kurie yra finansuojami kitos į tą patį Konvencijos priedą įrašytos šalies. Tokiu atveju šalyje, kurioje vykdomi projektai, sumažinamas iš atropogeninių taršos šaltinių išmetamas šiltnamio dujų kiekis arba padidinamas jų pašalinimas iš atmosferos.

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis ir Lietuvos verslo atstovai vienareikšmiškai pasisakė už kuo greitesnį sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą bei tolesnį bendrą koordinuotą darbą mažinant šešėlinę ekonomiką elektorinės prekybos sektoriuje. Elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių skaidrinimas yra ir viena iš Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos veiklos sričių.

mi az a dvejetainiai variantai