Paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas


Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė akcijų pirkimo — pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovui 1 vnt.

3 + 1 DIVIDENDAI KAS MĖNESĮ, Investavimas, akcijos, analizė

Atsakovui parduotos akcijos buvo tinkamai perduotos. Atsakovas akcijų pirkimo — pardavimo sutartimi įsipareigojo akcijų kainą 1 Lt už įgytas akcijas sumokėti per 5 metus nuo sandorio sudarymo momento, t. Sutartyje nėra numatyta jokių kitų atsiskaitymo už įgytas akcijas sąlygų ar išlygų, nes įmonės valdyme po kontrolinio akcijų paketo suformavimo, ieškovas dalyvauti jau negalėjo, iš esmės visas įmonės valdymas per akcijų kontrolinį paketą atiteko atsakovui ir jo giminaičiams.

Ieškovas m.

Atsakovas, tapęs 1 vnt. Atsakovas A. Priešieškinyje nurodė, kad m. Todėl atsakovas ir ieškovas susitarė, kad J. Iki m. Taigi atsakovas prisiimtus įsipareigojimus J. Teigia, kad pagal sutartį nėra gavęs iš J.

Ieškovo ir atsakovų sudaryti sandoriai neatspindėjo realių ketinimų, buvo sudaryti pridengiant tikrąją valią laikinai suteikti galimybę naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis ir todėl laikytini apsimestiniais sandoriais. Ieškovė J. Ieškinyje ieškovė nurodė analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir ieškovas J. Tarp ieškovės J. Priešieškinyje atsakovas nurodė analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir ieškovui J. Kauno apygardos teismas įvykusiame teismo posėdyje protokoline nutartimi, remdamasis CPK straipsnio 4 dalimi, civilines bylas pagal ieškovų J.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas sprendimu J. Teismas, atmesdamas priešieškinius, pripažino paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas, kad ginčo sandoriai, iš kurių ieškovai kildino savo reikalavimus, yra apsimestiniai paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas kad jais buvo įforminta neatlygintinė panauda, o ne akcijų pardavimas.

Šiose sutartyse numatytas atsakovo atsiskaitymo už parduotas akcijas terminas 5 m. Aplinkybė, kad ieškovai penkerius metus nereikalavo sumokėti už akcijas, teismo vertinimu, nebuvo byloje patvirtinta, be to, ieškovai, atsižvelgiant į teisinį terminuotų prievolių vykdymo reguliavimą CK 6. Akcijų perleidimas ir akcijų savininkų pasikeitimas buvo įregistruotas, akcijos iki šiol tebėra atsakovo nuosavybėje ir žinioje.

Atsakovas, realizuodamas savo, kaip akcijų savininko teises, šias akcijas po įsigijimo iš ieškovų įkeitė AB bankui Snoras. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių buvo būtinybė slėpti tikrąją sandorių šalių valią. Cryptocurrency markets pripažįsta, kad atsakovas siekė įgyti kontrolinį akcijų paketą būtent tam, kad galėtų priimti įmonės veiklai reikalingus sprendimus.

Toks tikslas, teismo įsitikinimu, gali būti pasiekiamas tiek perkant akcijas, tiek ir jomis naudojantis, t.

30 min prekybos strategija

Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad savo ketinimų grąžinti akcijas ar jų grąžinimo ir ieškovei J. Teismas padarė išvadą, jog byloje ginčijamų akcijų pirkimo — pardavimo sutarčių sąlygos yra aiškios ir nekeliančios jokių abejonių dėl jų turinio, todėl neabejotinai patvirtina akcijų pirkimo — pardavimo santykius ir šių sandorių atlygintinį pobūdį. Atsakovui nenuginčijus jo vykdytinos prievolės apmokėti už pirkimo — pardavimo sutartimis įgytas akcijas pagrindo, teismas sprendė, kad ši atsakovo prievolė turi būti vykdoma, o kadangi prievolės apmokėti už parduotas akcijas vykdymo terminas jau pasibaigęs, ieškovų reikalavimus patenkino CK 6.

Request Rejected

Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas A. Nurodo tokius pagrindinius skundo argumentus: Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčijamų sutarčių nuostatos yra aiškios ir tariamai patvirtina akcijų pirkimo — pardavimo teisinius santykius, tačiau teigia, kad, kilus ginčui dėl apsimestinio šių sandorių pobūdžio, teismas turėjo vertinti, ar išorinė šių sandorių išraiška atitinka tikruosius šalių ketinimus.

Siekiant sutelkti kontrolinį akcijų paketą atsakovo rankose ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai su ieškovais. Priešingai, ginčo šalys turėjo tikslą slėpti tikrąją sandorių valią ir tokių veiksmų ėmėsi, kadangi nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo toliau — ir ABĮ 47 straipsnyje įtvirtintos akcijų perleidimo tvarkos. Teismas neįvertino, kad ginčijami sandoriai iš esmės yra tapataus turinio, sudaryti tuo pačiu metu, tarp susijusių asmenų arba per juos.

Vadovaujantis m. Bendrovė m. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodinėjo savo siekio grąžinti ieškovei J. Ieškovas J. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Atsakovas, tvirtindamas apie sunkią UAB "Skirnuva" finansinę padėtį ginčo sandorių sudarymo metu, nepateikia jokių įrodymų, jog įmonės būklė buvo prasta CPK str. Priešingai, byloje vienintelis įrodymas apie įmonės būklę yra m. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų taręsis su ieškovais dėl kokių nors sprendimų, ką būtų ir turėjęs daryti, jeigu nebūtų buvęs tikrasis ginčo akcijų savininkas.

Keits   Vien dėl to, kad buvo sudaryta akcijų PPS, jos nepteikus VP sąskaitų tvarkytojui, pirkėjas neįgijo nuosavybės teisės, t. Pažiūrėkite, ar yra VAS protokolai, ar vienintelis akcininkas toliau priiminėjo sprendimus. Keits   Kad sutartis nepateikta vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojui - faktas. Bet jei visi šie ginčai bus sprendžiami teismo keliu, kieno prievolė buvo apie tai pranešti?

Atsakovas naudojosi įgytomis pagal sutartį akcijomis priimdamas sprendimus dėl įmonės veiklos, įskaitant ir bendrovės valdybos bei vadovo rinkimą. Be to, atsakovas pagal sandorius įgytas akcijas įkeitė AB bankui Snoras kaip jų savininkas, neturėdamas ieškovų raštiško sutikimo.

Aplinkybei, kad sandoriai buvo sudaromi tikslu iš AB banko Snoras gauti paskolą, pagrįsti byloje nėra įrodymų, kadangi nepateikta atsakovo įvardijama paskolos sutartis, taip pat nepaaiškinta, kokiam tikslui paskola buvo reikalinga. Atsakovas rėmėsi ir aplinkybe, kad akcijų pirkimo — pardavimo sutartyse nurodyta akcijų kaina yra per didelė, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar vertinimo, kokia reali akcijų kaina turėjo būti CPK str. Šiuo atveju 1 vnt. Taigi ir ši aplinkybė paneigia atsakovo versiją apie grąžinamas akcijas sutartimi.

Iš byloje esančių įrodymų — atsakovo prierašo ant sutarties, jog pinigus jis gavo, taip pat kasos išlaidų orderio su atsakovo parašu bei m. Todėl negalima teigti, jog ieškovas buvo sandorio šalimi. Aplinkybė, jog atsakovas gavo ir priėmė apmokėjimą pagal sutartį, paneigia jo versiją apie grąžinamas akcijas. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog atsakovo tikrieji ketinimai dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo niekada nesikeitė ir šio tikslo buvo siekiama.

Taigi bendrovė m. Skundžiamame sprendime sumaišyti konkretūs imperatyvūs įstatymo pažeidimai pagal CK 6.

  • Investavimo galimybės išskyrus akcijas ir obligacijas
  • Макс медленно жевал плод.

Šiuo atveju skundžiamame sprendime nustatyta, kad visos atsakovui A. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad sutarties 3 punkte buvo įrašyta, jog parduodamos akcijos nėra įkeistos ir visos su akcijomis susijusios prievolės yra įvykdytos, kai tuo tarpu vėliau išaiškėjo, jog parduodamos akcijos yra ir įkeistos, ir už jas A.

Kadangi vykdant sutartį buvo pažeisti ne tik CK 6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad minėti sandoriai nėra apsimestiniai ir jais nebuvo siekiama neatlygintinio naudojimosi akcijomis perdavimo apeliantui, priešingai, sudaryti atlygintiniai akcijų pirkimo — pardavimo sandoriai. Apelianto nesutikimas su teismo pozicija iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog šis teismas neįvertino, ar išorinė ginčijamų sandorių išraiška atitinka tikruosius šalių ketinimus.

Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas — atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tačiau visais atvejais aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti.

Kai kyla paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis CK 6. Teismas, spręsdamas dėl paprastųjų akcijų prekybos galimybių trūkumai galimybių įgyvendinimas sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. Taigi šiuo aspektu teisėjų kolegija su apeliantu neturi pagrindo nesutikti. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento — šalių valios — ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

alternative btc

Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje vertinant sandorių apsimestinumą pažymėta ir tai, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodė apsimestinių sandorių sudarymo fakto, ir teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada. Apelianto teigimu, m. Apeliantas tvirtina, kad šalys, siekdamos realizuoti būtent tokius ketinimus, ir sudarė tikrąjį jų susitarimą pridengiančius sandorius, t.

Akcijų pirkimo — pardavimo sutarčių 2 punktuose apeliantas įsipareigojo sumokėti ieškovams už įsigytas akcijas per 5 metus nuo sutarčių sudarymo dienos iki Paskesnio sandorio, t. Šie du faktai, jo vertinimu, taip pat leidžia kalbėti apie buvusią akcijų panaudą, o ne apie jų realų įsigijimą nuosavybėn. Teisėjų kolegija apelianto įvardijamam šalių teisinių santykių kvalifikavimui akcijų panaudai, įformintai dviem pirkimo — pardavimo sutartimis ir tokiam akcijų perleidimo sekos interpretavimui neturi pagrindo pritarti.

Akcijos yra itin specifinis civilinės apyvartos objektas, todėl jų perleidimo ar kitokio disponavimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja specialiųjų įstatymų nuostatos. Akcijos yra vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko akcininko teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas turtines bei neturines teises CK 1.

Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialios arba materialios CK 1. Skirtingų rūšių akcijų specifika pasireiškia ir nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumais.

Related Articles

Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, taigi akivaizdu, kad jos ir negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Akcijų pirkimo — pardavimo sutartyse bei įstatymais nustatytas nematerialiųjų akcijų fiksavimo būdas kartu lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. Apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui ir nematerialiųjų akcijų perleidimą fiksuoti dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje — akcijų įsigijimą, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje — akcijų perleidimą Taisyklių 3, 5 p.

Apie nematerialiųjų akcijų perleidimą apskaitos tvarkytoją informuoja akcijas įsigijęs ir jas perleidęs asmuo, pateikdami sutartį. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose ir per dvi darbo dienas nuo įrašo padarymo išduoti akcininkų sąskaitos išrašą Taisyklių 10, 14, 17 p. Nagrinėjamos bylos atveju akcijų pirkimo — pardavimo sutartyse aiškiai buvo apibrėžtas jų dalykas — perleidžiamos bendrovės akcijos, susitarta dėl jų kainos, akcijų perleidimo ir atsiskaitymo už jas tvarka, kas patvirtina šalių paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas dėl atlygintinio akcijų perleidimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad akcijų pirkimo — pardavimo sutartys dėl 1 vnt. Vadinasi, išlaikyta ir akcijų perregistravimo naujajam savininkui apeliantui formalioji tvarka.

А вы не стареете. - спросила она у Орла. - Нет, - ответил .

Lietuvos Paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas Teismas, nagrinėdamas nematerialiųjų akcijų savininko pasikeitimo klausimus, yra išaiškinęs, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sutartį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra pati sutartis, tuo tarpu momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas — įrašų akcijas perleidžiančio ir jas įsigyjančio asmenų akcijų sąskaitose įrašymas.

Vadinasi, asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, net ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose, o tokie juridiškai reikšmingi faktai šioje byloje yra nustatyti.

c prekybos rodikliai

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galiojantis teisinis reglamentavimas bei nurodytos aplinkybės patvirtina pagrindinius akcijų pirkimo — pardavimo sutarties požymius CK 6. Iki apeliantui nesumokėjus ieškovams už akcijas, pastarieji ilgai nelaukę kreipėsi į teismą dėl skolos už perleistas akcijas priteisimo. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šalys tarėsi dėl neatlygintinio akcijų naudojimosi, be paties apelianto paaiškinimų, nagrinėjamoje byloje nėra.

Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijami sandoriai, sudaryti su ieškovais, iš esmės yra tapataus turinio, tokiomis pačiomis sąlygomis, sudaryti tuo pačiu metu tą pačią dienątarp susijusių asmenų, t. Apeliantas po akcijų pirkimo — pardavimo sutarčių sudarymo akcijomis realiai naudojosi, jas valdė ir jomis disponavo, įskaitant aplinkybę, jog perleistas akcijas įkeitė AB bankui Snoras, negavęs ieškovų rašytinio sutikimo, t.

Šiuo atveju sandorių šalys realiai įgijo atitinkamas civilines teises struktūros prekybos sistema pareigas.

Apeliantas įgyvendino savo, kaip įmonės dalyvio teises ir pareigas. Ir priešingai, byloje nenustatyta, kad ieškovai J. Pasisakant dėl panaudos, ką akcentuoja savo apeliaciniame skunde apeliantas, teisinių santykių, visų pirma atsižvelgtina į tokio pobūdžio sutarties sampratą, pateiktą CK 6.

Byla e2A/ - eTeismai

Pagal minėtą normą neatlygintinio naudojimosi daiktu panaudos sutartimi viena šalis panaudos davėjas perduoda kitai šaliai panaudos gavėjui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaudos sutarties sudarymui konstatuoti esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti, kitaip sakant, panaudos davėjo išoriškai formaliai išreikštoji valia turi atitikti tikrąją vidinę jo valią bei tikslą, kurio šiuo sandoriu siekiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.

Remiantis apelianto teiginiais, nėra aišku, opcionų prekyba uždirbti milijonus tikslą šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius, turėjo, t. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto įvardijamos priežastys faktiškai sudaryti panaudos sutartį, bet ją pridengti kitu, šalis labiau įpareigojančiu bei varžančiu sandoriu, t.

Byloje pateikta ieškovo J. Pažymėtina ir tai, kad nei CK, nei ABĮ nenumato galimybės perduoti panaudai turtines bei neturtines akcijų teises neperleidžiant jų nuosavybės teisių CK 1. Atitinkamai, nėra ir prielaidų spręsti, kad akcijos, kaip vertybinis popierius, ir ar jų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės apskritai gali tapti panaudos teisinių santykių objektu.

Apelianto teigimu, tarp šalių sudarytą susitarimą dėl neatlygintinio akcijų naudojimo patvirtina ir tokia aplinkybė, jog ieškovui J. Aplinkybę, kad J.

Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais skundo argumentais. Priešingai, byloje nustatytos ir pirmiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovai, sudarydami akcijų pirkimo — pardavimo sutartis, paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas tiesų siekė jose įvardijamo tikslo ir nesiekė tarp šalių sukurti akcijų panaudos teisinių santykių, juolab kai tokio jų panaudojimo būdo nenumato ir įstatymai.

sas akcijų pasirinkimo sandoriai

Aplinkybė, jog suėjus akcijų pirkimo — pardavimo sutartyse nustatytam 5 metų terminui sumokėti perduotų akcijų kainą kai visą tą laiką apeliantas perduotomis akcijomis bei jų turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis besąlygiškai naudojosi ieškovė J. ITI patvirtina, kad 1 vnt. Šiuo atveju apeliantas, patvirtindamas piniginių lėšų Lt priėmimo faktą, esant ir šių piniginių lėšų perdavimą patvirtinančiam kasos pajamų orderiui atsiskaitymo faktą gali nuginčyti tik įstatymų nustatyta tvarka ir negali neigti pinigų už akcijas gavimo.

ABĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą, šio straipsnio 2 dalyje — kad pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu įstatuose nenurodyta kitaip.

Kitose straipsnio dalyse nustatyta akcininko pirmenybės pirkti akcijas įgyvendinimo tvarka. Akcininkas, ketinantis parduoti jam priklausančias akcijas, privalo raštu pranešti apie tai bendrovei ir turi teisę parduoti akcijas ne bendrovės akcininkui tik gavęs bendrovės vadovo pranešimą, kad kiti akcininkai nepageidauja įsigyti jo parduodamas akcijas, arba per 45 dienas nuo pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas tokio pranešimo negavęs ABĮ 47 str.

  • Open high low close prekybos strategija
  • Если бы не он, погибли бы .

Tuo atveju, kai akcininkas parduoda jam priklausančias akcijas ne bendrovės akcininkui nesilaikydamas ABĮ 47 straipsnyje nustatytos tvarkos — nepranešęs bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, kitas akcininkas, turėjęs ketinimą įsigyti parduodamas akcijas, turi teisę ginti pažeistas teises, pareikšdamas ieškinio reikalavimą pripažinti akcijų perleidimo sutartį negaliojančia.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybės teisės pirkti akcijas instituto tikslai yra keli. Pirma, akcininko pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendrovės dalyvių skaičių ir taip sukoncentruoti kapitalą vienose rankose. Dviejų ar daugiau akcininkų galimybės priimti sprendimus yra suvaržytos, todėl kai vienas jų parduoda savo akcijas kitam akcininkui, bendrovės strateginis valdymas, kurį įgyvendina bendrovės akcininkai, tampa efektyvesnis ir patogesnis, atitinkamai mažėja akcininkų tarpusavio nesutarimų.

megatech.lt > Diskusijos > del UAB akciju pardavimo

Antra, pirmenybės teisė pirkti akcijas leidžia uždarosios akcinės bendrovės akcininkų atliekamą strateginį bendrovės valdymą išlaikyti tarp jau bendrovės kapitale dalyvaujančių ir bendrovės verslą gerai išmanančių asmenų.

Toks kapitalo uždarumas nuo išorinių subjektų ypač svarbus uždarojo tipo akcinėse bendrovėse. Siekiant šių tikslų įstatyme nustatyta parduodančiojo akcininko pareiga pranešti kitiems akcininkams apie parduodamas akcijas. Tokia pareiga esamų akcininkų naudai sukuria derybinį išimtinumą, kuriuo pasinaudodami akcininkai gali įgyti bendrovės akcijų. Savo teisine prigimtimi ABĮ 47 straipsnyje nustatyta akcininkų pirmenybės teisė pirkti ir pasitraukiančio iš bendrovės kapitalo akcininko pareiga pasiūlyti ir parduoti bendrovės akcijas pageidaujančiam pirkti bendrovės akcininkui yra įstatyme nustatyta prievolė lot.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ABĮ 47 straipsnyje reglamentuojamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti kitų akcininkų parduodamas akcijas nesilaikymas reiškia akcininkų pirmumo teisės pažeidimą ir yra teisinis pagrindas pripažinti sudarytą nesilaikius šiame straipsnyje nustatytos tvarkos akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.

Akcininko, kuriam pasiūlymas įsigyti parduodamas akcijas iš viso nebuvo pateiktas, o akcijos perleistos trečiajam asmeniui išvengiant perleidimo apribojimų, teisės apginamos pripažinus tokį perleidimą trečiajam asmeniui paprastųjų akcijų pirkimo galimybių įgyvendinimas ir taikant restituciją. Tokiu atveju akcininkas, pažeidęs kitų akcininkų pirmumo teisę, norėdamas perleisti akcijas, privalės tinkamai įvykdyti ABĮ 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.

Teisėjų kolegija, viena vertus, iš esmės sutinka, jog sudarant ginčijamus akcijų perleidimo sandorius galėjo būti nesilaikyta ABĮ 47 straipsnyje reglamentuojamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo tvarkos, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad akcijas perleidę asmenys buvo raštu pranešę uždarajai akcinei bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, kaip tai nustatyta ABĮ 47 straipsnio 1 dalyje, ir apie tai, kad kiti akcininkai neketina įgyti parduodamų akcijų.